"SAKAI"

JUODA. BALTA. RAUDONA.

Sėkla ir medus,

pučiantis raudoną spalvą.

Ar many esantis akmuo -

irgi toks pats?

Ar tai rubinas?

Jei galėčiau jį sudaužyti, tai sukurčiau

rytmečio žarą.

Ar tai anglis?

Kad galėčiau ją sutrupinti, tai paskleisčiau

bežadę naktį.

Ar tai opalas?

Kad galėčiau jį sutrint į miltus,

tai pasėčiau laukuose.

Neuždarytos avys viename garde

ilgai neužsibūna.

Ratas ratas ratas

Juoda balta raudona

Ir daugiau...

12V GINTARAIS

dvylika voltų gintarais lakstančių

viduje kybo gintarinė žvaigždė

nutolusi tarsi gervių klyksmas

aksominėse erdvėse kometos

švysčioja ošiančioje tyloje

ir geigerio skaitiklis sieloje

pamažu pradeda traškėti

paukščių takas suvarva į

pieno puodelį kuriame

virpėdamos atsispindi elektrinio

katino ausys iš mažos

išraižytos dėžutės

dovanoju tau energiją

ir žvaigždė vis sukasi

aplink savo ašį

visais spektrais kol

pamažu pakvimpa sakais

dvylika voltų gintarais lakstančių

BŪSIMI, (N)ESANTYS, NEBUVĘ

)()

Saulė yra žvėris,

Mieli vaikai.

Saulė yra žvėris

Mediniais dantimis.

Galbūt beržiniais.

Ir ištiesia

Liepsnojantį saldainį,

Suvyniotą į viltį.

Kai išsižiojęs mediumas

Kas vakarą

Skrodžia save kiaurai,

Netikėdamas,

Kad tai jis.

Saulė yra žvėris,

Ponios ir ponai.

Šiepiantis savo nasrus

Ugniniam rate.

Ar būna

Bent kartkartėmis

Visuose?

Saulė yra žvėris.

Tik šį momentą,

Tokį neilgą.

Bet jį galiu sustabdyti

Iki dar vienos

Begalybės.

Saulė yra žvėris –

Auksinis antspaudas

Ant spinduliuojančios širdies.

Žydram danguj

Išrietęs keterą.

Ir garse paskęsta viskas …

)()

Atsimenu, tada Juokas buvo

toks bekraštis,

iki paties horizonto.

Šitas momentas

dabar atrodo

tarsi būgnas,

išpieštas dantyta šypsena.

)(()

Įbrendu žodžiuosna

man sudžiūvę stiebai

atvirkščiai

po žeme

rankas tiesia

tarp raudono

ir ne-raudono ribos

praskėčiu plyšį

malonus išėjimas

prasideda

madonos stygomis

vaikšto

raudoni šunes

tarp jų iškištų liežuvių

regiu

purpurinę rožę

o ten,

kur tolumoj

geltonai juodam

danguj

prisirpsta

uogos

prisirpsta uogos

pilnos

sėklos raudonos

ir kandi

ir varva per gerklę

konsteliacijų jungtys

raižo kūną

man vakar

berankis

alsavo

į

dykumą

brendant

per žodžius,

šnara

tai,

kas

yra

tarp

jų

))(

Per matoma į nematoma.

Matau Šiaurinę nematomam danguje

- tai tik šviesos krislelis

nejudrioje Pasaulio Vėžlio aky.

Dangus tai po žeme naktį.

Kur viršuj

spindi auksinė šiaurė,

nužerta šiūruojančiais į delnus

rugiais.

Kur tarsi gongas skamba

Sėjos Malūno juokas.

Ir akmenys švilpia

karštomis vasaros naktimis.

Įpilk pilnas rieškučias tuščio

į kiaurą šypsenų indą.

Nusiprausk juo veidą

ir pažiūrėk,

kaip besileidžiančios,

raudonos tarsi aguona

saulės fone

ant mažiausio piršto galiuko

šoka

Bedievis Malūnininkas.

Ir rujon pakilusių vėliavų

vyriai

gaus

rugius išnešiojančiame

vėjyje.