LL keliauja Wunjop

  Kadangi šiuo metu su pilno įrašo reikalas elgiasi kaip tinkamas (tai leidžiasi bemaž suminkomas, tai vėl kikendamas išsprūsta),  pro tam tikrus plyšius prasprūdo savarankiškas kūrinys. Įtakotas LL kelionių – tiek automobiliu, tiek pėsčiomis. Oranžinis jausmų orkestras, regint pro šalį slenkančius medžius.

Važiuojam !

klausyti čia_

  Šita tyla brandino tiek save pačią, tiek kažką kitą. Be abejo, aktualiausia tai, jog LAUXNA LAUKSNA kažką įrašė. Iš esmės tai būtų galima pavadinti nauju albumu. Šiuo metu apmąstomos leidybos galimybės. Pažymėtina, jog naujasis įrašas skiriasi nuo pirmojo (elementaru...), tuo pačiu jis yra galbūt keistesnis, kvepiantis dviejų pradų susikirtimu/kolaboracija.

Kitas dalykas - LL Vytautas kurį laiką reziduoja Vokietijoje; mes tikime, jog visokeriopos kelionės ne mažiau visokeriopai įtakoja muziką. Todėl kyla minčių apie grojimą per atstumą. Arba pačiam Atstume. Žiūrėsim, kas gausis.

Praėjęs koncertas Giruliuose netoli Klaipėdos mielai įstrigo atmintin. Ypač sėdėjimas ant bunkerio, žvelgiant į besileidžiančią Saulę.

  Šiltasis laikmetis įtakoja, jog žodžiai aidi labiau negu įprasta. Ponia Liepa rieškučiose atneša jau šiokį tokį turinį. Tai yra:

LL kelionėlės po Neringą ir Prūsiją. Abi vienu metu.Viena pusė gavosi ganėtinai tyli, erdvi ir, netgi galima pasakyti, meditatyvi, pakrikštijusi žybsinčiu lietum į jūrą bei ant kūno. Kita pusė, kiek žinoma, buvo labiau aktyvesnė. Tikriausiai tai ir apsprendė, jog abi jos susijungė pajūry, kuris, atrodo, užsisipyrusiai nusiteikęs nepaleisti, nes bus/yra/buvo koncertas ties Klaipėda, šalia jūros dunksančiame bunkeryje. Kartu DONIS bei McKARAS.

  LL ir dar kelios bendravimo saitais susietos sielos-kūnai visai nesenai sugrįžo iš savanoriškos kelių dienų deportacijos, kurios pasekmės (jei galima jas taip įvardinti) paliko dar viena įdomesnį rėžį asmenybe vadinamame minkštime. Dienos metu - barškučiai Saulei. Užšąlusios Marios ir ledo-smėlio skulptūros Jūros pakrantėje, beach boys ant ledo lyčių, smingantys pagaliai bei batai į vandenį-košę, raudoniu liepsnojantys skruostai ir kvėpavimas. Pušynai tartum vasarą, bet ne vasara, šaltis linksmina ir nežymiai moja piršteliu . (Ei! Pirštines reik užsidėt!) Kambariukas su pliušiniais gyvūnėliais, radiatoriumi ir maistu. O už lango - Vėtrungės. Nedegančios.

  Tamsesniuoju paros metu kopose laikas išsiriečia. Tiksliau sakant, kaip ir nugrimzta, išsiskaido esatyje-nebuvime. Kas tai? Koks mėnuo apšviečia tą vietą, kurioje stovime? Kas tai per vieta, po velnių ?! Kalvos? Kopos? Ar tai lipimas į viršų, ar į šoną? Nuslydus daubon, atsisikiri nuo kitų. Supanti erdvė pradeda gausti, krūmų aštrume tupi gentinis rūstumas. O žvaigždės virš galvų - septyni šienpjoviai slepia dalgius. Nubėgo pasitikti - o iš marių išlekia juodas liesas šuva Kuzia vardu. Geometrija aptakiose formose. Kur posūkis? Kurioj pusėj Nida? Kur šviesos? Ten, ten Nida - rodo į žvaigždes. Nida žvaigždėse, o mes ruošiamės į ją sugrįžti. Nida žvaigždėse, o mes einam link jos! Burzgiančių motorų šiurpulį sudrasko traškantis ledas. Ar po ledu tebežiba žvaigždės, atsisipindėjusios dar skystam vandeny?  Pradžioj nukaukšėjo turėklais smūgiai, pradžioj ir pabaigoj obeliskas rodė pasaulio šalis, kad jas supintų vietomis ir vėl atpintų. Mazgas užsirišo iki spengimo ir pasimetimas tapo išsilaisvinimo kvapu. Ten, ten Nida ! Ant Kopų senio galvos nedera stovėti - barzda nustumia smėliu žemyn. Kas, sakai, netrukdo pokalbiui? Vabalai ar vokiečiai ? Jau nebe tame esmė, pasakė. Pasakė eidamas nei žemyn galva, nei šonu, jau nebe tame esmė. Nida žvaigždėse ir mes grįžtame į ją. Ar į tokią pačią, kokią palikome? Ar išvis grįžome ten pat? Ir kokie grįžome? Kokie jūs grįžtate į namus, kai šie šviečia jums virš galvos? Laikas sukarpytas ir sumaišytas. Dabar = paskui = prieš tai. Tikriausiai...