VIKING'S FESTIVAL WOLIN-JOMSBORG-VINETA [Polska] 2003

All roads come to Jomsborg

Nezinau kodel ilgai neparasinejau apie volina... tiesa sakant reportas buvo parasytas savaitei praejus festivaliui, bet redagavimas ir noras 'tikrai' atpasakoti kas ten buvo vis stabde... Todel cia rasite kazkiek pabibara dvieju zmoniu rashyta Wolino atsiminimu straipsniuka... 

Kartais pasitaiko proga pamatyti tai, kas atrodo lyg ir neįmanoma, tada džiaugiesi, kad buvai reikiamu laiku reikiamoj vietoj. Aišku, gali buti toj vietoj ir nieko nematyti, nes visada yra kitų dalykų – dalykų, kurie dėl paprasčiausio žmogiško ribotumo gali viską sumenkinti… Wolinas yra mažas miestelis Lenkijos pakrašty, šalia Oderio žiočių, netoli jūros, turintis keletą įdomesnių architektūros paminklų, ypatingas jis tuo, kad dėl geografiškai patogios padėties ten prieš kokį tūkstantį  metų pasirodo buvo svarbus prekybos centras. Tai išsiaiškino archeologai, atkasę to senovinio miesto liekanas. Šiaip vien tik dėl to ten paprastam žmogui tikrai nėra ko važiuoti. Ir mes ne to ten važiavom. Keliavom ten dėl kiekvienais metais vykstančio vikingų suvažiavimo.

Kazkas is draugu paklause, kas ten bus tame Festivalyje ?... na ir, aishku, as nezinojau ka pasakyti, bet zinojau, kad vaziuosiu ir, kad bus vanduo, savotishka (niekam nebudinga) atmosfera, daug poilsio ir dar kazkas, kas smalsiai IDOMU. Galbut tas paskutinis veiksnys mane ir mestelejejo ten kur nesu buves ir nieko panasaus nesu mates... 

Penktadienis: palapine, 10 litru Lenkishko mineralinio vandens ir koja ant gazo pedalo. Kompanijoj dar 2 tiek pat -nieko nenutuokiantys, speliojantys, kas bus, ko vaziuojam bendraminciai. 

Apie aštuonis šimtus vikingų ir panašiais rūbais vilkinčių, basų, vyžotų, klumpėtų, naginėmis ir dar velniai žino kuo  avinčių vyrų ir ilgaplaukių it laumės moterų, užsiimančių tuo, ką veikė mūsų protėviai ir proprotėviai, tikrai bet kur nepamatysi! Tuo labiau, kad dalyviai atstovavo skirtingus regionus ir skirtingas kultūras (lietuviai, aišku, baltiškąjį arealą). 

Dasibeldziam vakaro gale, kada gatvese pilna, vienodu lenkishku veidu, kazkur kazkokia muzika (Lenkishkos piosenkos atliekamos vestuviniu muzikantu), atrakcionai, shvente su sardelemes, lariokai su pigiais zaisliniais Vikingishkais atributais,... Kvapas – miesto sventes, i kuria mes visai nesitaikeme... gera valanda buvo apemusi panika... ka cia mes darysime, ir ko cia blemba atvaziavome, jei toks tas Vikingu festivalis... Dailioji lytis pasinesa link mokamo (za 1zl.) tualeto, o mes klausiame kasininkes – ka ble jus cia gaidinate su tokia svente ? Ji staigiai ishbegusi rodo salos link ir sako varykit ten, o ne cia ble tusinkites, nes cia taij musu shvente, o te festivalis !

Dekojom neilgai ir ishoke i sala pamateme tai, ko ir norejome – namai, palapines, pavesines - viskas ish medzio, siaudu, lino ar dar velniai zino kokio tais audinio, viskas dera su naturalia gamta (galbut net per daug dera), nes - zero, tokiu palapiniu, kaip musu superparduotuvese pirktu. Apie musu ir zmoniu esanciu ten apranga – taip pat kita, ir daug ilgesne istorija...

Jaaaa... klaidziojome tarp Slavu miesto, isiprase apsaugos, kad mums reikia, kad musu laukia ir tt. tarp senovines tvarkos ir iprociu, stebedamiesi, kaip visa tai buvo nenuspejama. Tiesiog jautiesi ganetinai sutrikes patekes i IX-XIII amziaus teritorija...

Taigi mes ten.

Gaila, kad neteko matyt, kaip visi šventės dalyviai ėjo Wolino gatvėmis... Tai turbūt didžiausias tokio pobūdžio renginys Europoje. Istorija: Slavu metrasciuose Wolinas minimas kaip 'Opulentissima civitas Slavorum...' (Didysis Slavu miestas). Buvo prekibinis uostas tarp vakaru ir rytu, tarp skandinavu ir tt. Zodziu buvo supermiestas kazkuriais tais laikais. O tas kad daugiausia aptinkama archeologiniu dirbiniu Wolino apylinkeje, tikina kad tai tikra tiesa, kad tai buvo daug visko ir galingai.

Paklaidzioja tarp Vikingishku palapiniu suradom dideli buri lietuviu (ten buvo visa Evk hebra_ archeologai, istorikai, mokslu daktarai ir visokie kitokie universitetu destytojai... buvo kiek keista atsidurti tokiu zmoniu rate, nors visi prieme labai maloniai ir mielai. Tikrus lietuvus pazinti galima tik toli nuo Lietuvos (taip pagalvojau). Lietuviai-Baltai. Pasak, Evk, yra nepakeiciama festivalio dalis. Tautieciams kasmet ruosiama speciali vieta ir laukiami parodyti baltishku amatu ir anu metu gyvenimo budo. Baltai, Kursiai prekiaudavo su Wolinu nuo tu amziu, kaip jis ‘atsirado’ zemelapyje, todel sukviesti visus  - svedus, vokiecius, suomius, rusus, lietuvius, danus festivalio galvoms buvo butinybe. Kiekviena salis atstovavo savo kultura, paprocius, kazkoki pasirinkta laikotarpi ...  lietuviai kure IX-XI amziu vaizda.

Zmones, mushiai, atrakcijos: keisciausiai, kad Wolino vikingu festivalis yra daugiau dalyviams, nes paprasti zmones negali buti festivalio teritorijoje- vakare ar nakti, kada vyksta tikras gyvenimas. Teisybės dėlei, reiktų paminėt, kad visa tai reikia pamatyt ne tik tada, kai kaimelyje pilna bilietus nusipirkusių smalsuolių, o kai jame lieka vien tik šventės dalyviai(aišku tai gana sudėtinga dėl gerai veikiančios apsaugos, ir mums tai pavyko padaryt tik lietuvių, kurie dalyvavo toje šventėje, dėka), kai sutemsta ir prie kiekvienos palapinės ar stoginės kūrenami laužai kaimelį apgaubia tirštoka migla. Tada, kai girdi didžiulį, kokių penkių vyrų mušamą būgną, matai šalia laužo šokančius ir šūkčiojančius vyrus ir moteris, iš rago geri midų, atrodo pamiršti, kad kažkur yra kažkokia civilizacija, o tai, kad mūvi džinsais, atrodo mažų mažiausiai nesusipratimas...

Evk. padare viska, kad mes tai matytume ir butume festivalio teritorijoje. Aciu jam ir likusiai 25 lietuviu grupei. Tiesa sakant mes, trise, ishkritom ish bendro vaizdo, su kasdieniniais drabuziais ir tekilos bonke :). Tai kitais metais stengsimes atsikasti proproproteviu garderobu ir gersime tikra vikingishka midu (kuris pardavinejamas –20zl. butelis). Ta - tikra atmosfera, tik tokiu budu gali pajusti, jei nori buti kaimo ‘vietinis’.

Organizatorių įkurtame archaiškame kaimelyje galėjai tikrai daug pamatyt: kas virė ar kepė ant laužo nežinia kokius valgius, kas kalė monetas ar kitokius metalo dirbinius, kiti gamino geležį ar siuvo drabužius iš kailių ar iš čia pat išdirbtos odos, dar kažkas gamino papuošalus, strėles, lankus ir skydus, žiedė puodus, skobė kažką iš medžio ar kaulo, vienur kitur grojo matytais ir nematytais instrumentais...kai kas rengėsi mūšiui ir jame dalyvavo. Koks šimtas senoviniais šarvais ar tiesiog kariškais rūbais apsitaisiusių vyrų, nešinų sunkiomis ietimis, kalavijais, kitokiais ginklais ir skydais, rėkiančių tam, kad padrąsintų save ir pagąsdintų priešą, bent kokiai akimirkai tikrai užima kvapą...

Tai tokia būtų geroji kelionės įspūdžių dalis. Dar, jei kada ten sugalvotumėt vykt, būtinai nuvažiuokit iki jūros (iki jos dar koks 20 km.). Ta pati Baltija, tik kopų nėra – smėlėti šlaitai apaugę mišku. Ne, mūsų lietuviško Palangos jaukumo čia tikrai nerasit, bet kažką savito tikrai turėtumėt atrast, jei nebūsit per daug žemiškai nusiteikę ar supykę dėl to, kad kokią valandą teks beviltiškai sukti ratus ne itin patogiomis gatvėmis kol rasite vietos pasistatyt automobilį...Mus sužavėjo tai, kad čia gana nedaug  žmonių ir galima nusipirkt rūkytos, keptos ir ką tik pagautos žuvies – šalia paplūdimio rikiuojasi įvairiaspalviai žvejų laiveliai ir skurdžiai atrodančios žvejų būdelės, kuriose visas jų inventorius, taip pat tvarkoma žuvis. Tikrai jautiesi ypatingai valgydamas neseniai iš jūros ištrauktą, tik  žvejo rankomis liestą, ant jokio prekystalio negulėjusią žuvį...Tokį Woliną ir norėtųsi prisimint. 

Dar reiktų ir apie tuos žmogiškus dalykus šį tą paminėt...kad nebūtumėt nustebinti, jei kada tektų ten keliauti. Be to, jei esat realistai, šis idiliškas požiūris galėjo jus ir suerzinti. Jei neplanuojat ten vykti, tai galite toliau straipsnio ir neskaityti, nebent esat iš tų, kurie viską daro iki galo ar dėl tvarkos, ar iš smalsumo – nesvarbu kodėl... Reikia gerai pagalvot, kur miegosit nuvykę, nes, jei apsistoti sumanysit kempinge – nesitikėkit, kad vietos gyventojai žinos, kur jį rast, tai gal nekeista, nes tas kempingas yra pačiam miestelio pakrašty, ir nuo jo iki tos vietos, kur vyksta pagrindinis veiksmas, gal kokius 2 km tektų kaskart nukulniuot, gal dėl to miegot automobilyje saugomoje aikštelėje pačiame centre yra kur kas geriau, žmonių, siūlančių kambarius nakvynei, bent jau mums, nepasitaikė.

Jei tikitės normaliai pietaut, tai daugiausia, ką galėsit padoraus gaut, yra neaiškios dešrelės, kurias vietiniai kerta per daug nesusimąstydami, hamburgeriai ir kitos fastfood subtilybės, vienur kitur rasit nacionalinės "fleki" sriubos (tai tokia specifinio skonio skrandžių sriuba) arba "bigos" (toks raugintų kopūstų patiekalas). Tai visa lenkiška kulinarija, net jei ir būtumėt savo skrandžio didelis mylėtojas – nieko geresnio jam negalėtumėt pasiūlyt, nes net paprasčiausios padoresnės kavinės, nekalbant apie kokį restoranėlį, čia nerasit. Vienas lietuvis sakė, kad jį erzina kažkokia nesuprantama lenkiška klaustrofobiška atmosfera (atsiprašau, jei ne visai tiksliai cituoju). Iš tiesų tame yra dalis tiesos – sumažinti namai, gatvės, automobiliukai, atsiprašant, net WC...už kurį beveik visur reikia mokėt...juokinga pasidaro, kai kavinėje vos pravėrus WC duris tave pasitinka piktoka tetulė “ginkluota” šepečiu ir atkakliai rodo į ant WC durų kabantį popiergalį, kuriame kažkas parasyta (o parasyta plati blemba zlota !):))...

... gal ir gavosi kazkas ka noretumete zinoti apie Wikingu festivali... gal ir ne, bet kad idomu ir verta, turint laiko ir noro ten pakeliauti, tai tikra tiesa !

               Wolin info

to articlez___